Kartais pagalvoju, kad gal vos nepražiopsojom progos šitą mažą (na gerai, gal ir nevisai mažą :) ) pilvūziuką įamžinti... Kai Justina susisiekė su manimi, jam buvo likę visiškai nebedaug savo mažytį spurdantį gyventoją atiduot Pasauliui... Tad nesimačiusios šitiek metų, nesugebėjusios per tą laiką nė kartelio susitikt, vos ne tą pačią dieną tai padarėm :) skubėjom... taip skubėjom...
O pilvūziukui taip patiko fotografuotis, jog labai mielai palaukė ir antros, pakartotinės, fotosesijos :D ir tik vėliau, supratęs, jog trečio karto nebebus, suteikė begalinį džiaugsmą tėveliams bei visiems kitiems, nekantriai laukusiems mažylio atėjimo...
Ačiū Justinai už tąkart brūkšteltą laiškutį :* Man tai buvo itin smagios, nors ir šiek tiek ekstremalios, akimirkos :)
Didžiausi linkėjimai žaviai šeimynėlei, kad augtumėt ir stiprėtumėt sulig kiekviena minute :*
Edita
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą