Kiekvienąkart dėdama naują įrašą bandau prisimint, kuo šventė išsiskyrė iš kitų... tikriausiai galiu teigti, jog šįkart - žaismingumu. Dar ir dabar šypsena veide atsiranda, prisiminus jaunikio veido išraiškų diapazoną :))
Tik niekaip negaliu suprast, kodėl kiekvieną kartą vienokiu ar kitokiu būdu nori nenori man tenka baimintis dėl savo gyvybės. Ir kodėl kiekvienąkart tai susiję su važiavimu iš taško A per tašką S iki taško Z ir atgal į tašką B........ :))))
Ką gi, gerai, kas gerai baigiasi :)
O šiaip - argi nenuostabūs jaunieji? ;)
Edita














Thank you, Radka ;)
AtsakytiPanaikinti