Tačiau klystama. Laimingiausios visos dienos, kurias mylintys ir vienas kitu besirūpinantys žmonės praleidžia kartu. Laiminga ta akimirka, kada mylimasis nušluosto ašarą, jai dar nepasiekus skruosto... kai žengiama petis į petį kasdienybėje... kai nusišypsoma susitaikant po kilusio ginčo... ir kai drauge žvelgiama į savo atžalas, žinant, kad tai yra bendras tobulas kūrinys...
Aurika ir Tomas jau patikrino save daugelyje gyvenimiškų situacijų. Jie žino, ką reiškia buitis, rūpesčiai, kasdienybė... Tačiau jie nepaliauja vienas į kitą žiūrėti šiltu, glostančiu žvilgsniu, kuris pasako tai, ko nepajėgtų pasakyti lūpos.
Tikiu, kad ši pora ir gyvenimo saulėlydį pasitiks žvelgdami viena kryptimi, ranka rankoj...
Gražios dienos...
Edita










Komentarų nėra:
Rašyti komentarą