"Lietuvis lietuviui ne draugas", "Lietuvis juokiasi, kai kaimyno tvartas dega"... šis ir kiti niekinami stereotipai turbūt ne tik mane, bet ir dažną kitą lydi daug daug metų...
Nors fotografijoj esu dar "šviežiena", ji man jau spėjo duoti labai daug. Visų pirma - progą susipažinti su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Ir progą suprasti banalią tiesą - žmonės yra nuostabūs... žmonės skirtingi, bet jie visi jautrūs, mieli, draugiški... jeigu tu pats šypsosiesi kitam, ir jis atsakys tuo pačiu. O kartais netgi dar daugiau...
Krikštynas fotografavau pirmą kartą. Po jų supratau, kodėl kiti fotografai tokia švente mėgaujasi. Netaukšiu, kokie mieli yra vaikai - visiems žinoma ir nebūtina kartotis. Bet kai nuvežus nuotraukų diską vienąkart matyta mažylė pripuola džiugiai kaip prie puikiai pažįstamo žmogaus, pripažinsiu - pasimeti, nustembi, ir širdyje lieka taip gera gera...
Didžiulis ačiū mergytei ir jos mamytei, nes jos man davė turbūt kur kas daugiau nei as joms :)
P.S. taip norėčiau dar turėt progą fotografuot Justytę... :)
Gražios dienos...
Edita
...koks grozis... :) mergytes ir, aisku, nuotrauku!!
AtsakytiPanaikintidziaugiuosi, mieloji, tokiais puikiais tavo darbo rezultatais! Tu tobuleji su kiekviena fotosesija! :)
hm... pavasarine fotosesija praleidome.. ar tai reiskia jog manes laukia dvi vasarines???? ;)))
A.
Labai ačiū už komplimentus :)
AtsakytiPanaikintiTaaaip, vadinasi, reikia vasaros pradžios ir vasaros pabaigos fotosesijų.
Ups.. betgi jau ir pradžia kaip ir rimtai į pabaigą?????
Niu kažką galvosim... ;)