Ieva ir Andrius

...o čia galėčiau dar papildyti praėjusio pranešimo pamąstymus apie Draugystę ir mylimų žmonių reikšmę savo gyvenime... Daugelis žmonių bijo pasakyti draugams, artimiesiems, kaip juos myli ir vertina. Daugelis bijo, kad žmonės pradės galvoti bala žino ką, ypač jei mergina tai pasakys vaikinui ar vaikinas merginai, jeigu jie yra tik draugai...bet... ką reiškia tas TIK?.. Juk Draugai – dovana. Neįkainojama, branginama. Man gaila žmonių, teigiančių, kad neturi draugų. Manančių, kad jų neturi. Turėtų būti siaubinga. Ne būti nemylimam, ne. Pačiam nieko nemylėti. Gauti, bet ne duoti?... Tai taip tuščia...
.....................................................................................................
Su Andrium mane sieja sena pažintis ir gražios draugystės akimirkos. Skaudus tylos tarpas, ir itin skaudžios akimirkos, kuomet nebūdamas šalia visuomet esi kartu – mintimis ir visa širdimi... Ir jausmas, kai palengva į brangaus žmogaus gyvenimą grįžta laimė ir šypsenos. Ievute, aš labai džiaugiuosi, kad Andrius turi Tave :) Labai tikiuosi, kad būsi greta jo visą gyvenimą ir kad visuomet, žvelgiant į Tave, jo akyse švytės linksmi kipšiukai :)
.....................................................................................................
Hmm, palaipsniui atsirado beprotiškai gražus ritualas – kiekvieno iš mūsų keturių Gimimo dieną praleisti kartu. Nerealu. Bent jau man – pati geriausia dovana iš visų, kokios tik gali būti. Labai džiaugiuosi, kad ponas Lietutis buvo labai supratingas, ir leido mums visiškai išpildyti Ievutės Gimimo dienos vakaro planą ir įteikti savąją dovaną. Sunku išrinkti nuotraukas, nes visa fotosesija buvo itin linksma, nuotaikinga, miela, tad ir jos atspindžiai – ypatingi. Tad su malonumu įkeliu bent kelis to įrodymus ;)

Gražaus vakaro...

Edita