Kamilytės krikštynos

... o kartais pamąstau - kokia Dievo dovana savo gyvenimo kelyje sutikti žmones, kurie tave lydi jei ir ne per visą Gyvenimą (ar per visą - bus matyt, tikėkimės, po kokių.. bent jau 50 metų ;) ), tai bent per jo dalį - tikrai. Fotografuoti šventes, susipažinti su daugybe įdomių, mielų, nuostabių žmonių - nereali galimybė ir džiaugsmas. Bet užfiksuoti ypatingai artimų žmonių svarbias akimirkas... kažkas kito... kažkas šilto, mielo... artimo... Ne tik fotografuoti. Svarbiausia - būti šalia.
Nesvarbu, kad kartais Gyvenimas veda keliais, kurie susikerta ir išsiskiria, susikerta ir eina šalia... Nereikia matytis kasdien, nereikia susiskambinti ir kiekvieną dieną klausti "kas gero?". Užtenka žinot, kad ir po ilgesnio laiko susitikęs norėsi apsikabint ir tiesiog džiaugtis kiekviena artumo minute.
Labai džiaugiuosi, kad draugystė išliko :) labai džiaugiuosi, kad prie jos prisijungė ketvirtas žmogus. ;) ir laaabai džiaugiuosi, kad atsirado penktasis - dar labiau sustiprinęs visus draugiškus ryšius - drįstu teigti, visam Gyvenimui. Ar taip bus? Priklausys tik nuo mūsų pačių :)

O prie šių pamąstymų prijungiu kelias ypatingų žmogučių ypatingos šventės akimirkas...

Edita