Buvo laabai smagu fotografuoti Matuką - tokio pozuotojo jau seniai neteko sutikti. Iš pat pradžių galėjom bendrauti ramiai, tik mudu du, bent jau geras 15 min - aš, pasakodama apie tokį nematytą didoką juodą daiktą savo rankose, jis - įsijungęs didelių akių režimą, sustingęs ir net nemirksėdamas. Jaučiausi ypatingai - turinti tikrų hipnotizuojančių galių :))) eh, deja, ne su visais ir ne visada taip sekasi... :)
Džiaugdamasi gražia pažintimi, pateikiu kelias akimirkas iš Matuko ir jo šeimos šventės.
P. S. Spausdami ant nuotraukos visuomet ją galite pasididinti ;)
Edita
2011 m. liepos 6 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą