JI. Pasakos.

Man nuotraukos visuomet buvo svarbus dalykas, visada jas vertinau ir troškau, kad vertintų kiti... visada norėjau, kad kiekvienas savo fotoalbume turėtų nuotraukų, kurios sukeltų gražių prisiminimų ir džiugintų akį... Tiems, kurie nori, bet dėl tam tikrų priežasčių negali turėti kiek profesionalesnės fotosesijos, prieš pat prasidedant vasarai paskelbiau konkursėlį. Tačiau jo sąlygos ne visiems patiko, kadangi reikėjo kiek padirbėti ir pasistengti, norint gauti trokštamą rezultatą :) Neišsiplečiant – Ana buvo viena iš tų, kurie dalyvavo ir visiškai išpildė konkursėlio sąlygas. Ji aprašė, apie kokią fotosesiją svajoja, kaip ją įsivaizduoja... Tad čia pateikiu ištrauką iš jos nuostabaus laiško, ir mūsų bendro darbo rezultatus – ar pajėgėme išpildyti jos svajonę?.. įvertinkite ;) Gražaus vakaro visiems... „Fotosesija... Ji turėtų būti tokia, kuri galėtų išryškinti privalumus ir paslėpti trukumus, dėl kurių dingsta pasitikėjimas savimi ir slopinama meilė sau, dėl kurių jautiesi prastesnis, jautiesi nejaukiai, negražiai, „gremėzdiškai“... Taip pat ji turėtų būti kiek vaikiška, mielai-kvailoka, pasiutusi. Nes vaikiškumo labiausiai pasiilgstu ir, atrodo, tikrai dar jo nepraradau iki galo (išduosiu paslaptį: vis dar tikiu Kalėdų Seneliu ir Stebuklais. Tikrai... Kvaila, bet tikiu. Tik ša – niekam niekam...)"...