2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis

Kristina ir Valdas: Šiluma. Pasitikėjimas. Meilė

Prisipažįstu... kartais mane užvaldo melancholija ir liūdesys – prabėgusio laiko, sugriauto naivaus tikėjimo amžina draugyste... žmonių, laikytų pačiais artimiausiais, tačiau palaipsniui atsukusių nugaras ir nužingsniavusių savo Gyvenimo keliu... gal esama ir dalelytės pavydo?... galbūt.. kad nebuvau verta likti jų Gyvenimo kelyje... Bet... kiekvieną dieną suvokiu, kad Gyvenimas vietoj jų man duoda kai ką daugiau. Visų pirma, jis man į rankas įdavė fotoaparatą, ir švelniai stumtelėjo akimirkų fiksavimo taku. Taku, kuriame turiu progą sutikti tik pačius nuostabiausius ir šilčiausius žmones... Vieni iš jų lieka šalia, ir švelniai dalinasi savo istorija su manimi. Kiti plyksteli trumpai, lyg meteoritų lietus nutvieksdamas ramų rugpjūčio dangų... Kaip bebūtų, myliu Jus visus, brangieji, visas tas valandas, praleistas su Jumis, visą tą laiką, praleistą prie kompiuterio tvarkant Jūsų prisiminimų atspindžius... į šitą darbą sudedu tai, ką tuo metu sugebu geriausiai, į kiekvieną atvaizdą patenka ir dalelė mano širdies bei rūpesčio – kad tik patiktų... kad tik padėtų pastebėti, prisiminti, dar kartelį išgyventi TAS akimirkas.... ______________________________________________ Paklausit, o kodėl visa tai rašau čia, talpindama šalia būtent Kristinos ir Valdo vestuvių akimirkas? Todėl, kad jie yra ypatingi žmonės. Jie, jų broliai ir seserys, tėvai ir draugai – tai neapsakomai nuoširdžių, paprastų, mielų ir draugiškų žmonių ratas. Jau nebe pirmą kartą dalyvauju šios šeimos, giminės šventėje... Atrodytų, kaskart vis lengviau? Nei kiek.. kaip tik kiekvieną kartą jaučiu vis didesnę atsakomybės naštą. Nes šie žmonės pasitiki manimi, vėl ir vėl man patiki savo gražiausių akimirkų įamžinimą... vėl priima mane į savo ratą, vėl leidžia man būti šalia jų gražiausiomis ir jautriausiomis jų gyvenimo minutėmis... Ir būtent dėl tokių žmonių aš žinau – nereikia gailėtis tų, kurie savo noru paliko Tavo Gyvenimą... nes į jų vietą ateina keli, keliasdešimt, keli šimtai ar tūkstančiai nuoširdžių, atvirų, Tavimi pasitikinčių ir vertinančių žmonių. Kristina, Valdai.. Jūs esate drauge jau daug metų... Jus sieja be galo daug dalykų... Kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad Tikėjimas, Meilė, Viltis ir Džiaugsmas niekada nepaliktų Jūsų namų, kad visuomet turėtumėt vienas kitą šalia, o visas kitas Jus mylinčias širdis – aplink... Bučkis abiems :* P.S. Leiskite pakedenti Valdui plaukus, a? ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą